Knygos "Supermergaitė Suzi" recenzija:

  • Vienuolikmetė Suzi negali patikėti savo ausimis - jos tėvai skiriasi! Negana to, staiga atsiranda naujas mamos draugas - liesas ištįsėlis Vilis, pats turintis du vaikus: penkiolikmetį spuoguotį Hanesą ir aštuonmetę žiurkytę Patriciją. Po kiek laiko Suzi su mama persikrausto į Vilio namus ir turi dalytis kambariu su Patricija. Ji negali pakęsti mažosios žiurkytės ir svajoja ja atsikratyti. Bet vieną dieną nutinka kai kas baisaus...

    Ši puiki knyga ne tik įtrauks į įvykių sūkurį, bet ir padės suprasti daug svarbių dalykų: kad reikia branginti draugystę, nes nutrūkusius santykius sunku vėl užmegzti, kad nieko, ypač žmonių, negalima vertinti iš pirmo žvilgsnio, nes niekada visko nežinai, kad ištikus bėdai visada galima rasti paguodą ir pagalbą.

    Dalinamės Medos konkursui atsiųsta

    visai kitokia pabaiga..

    Praėjo jau kelios savaitės. O ne! Ne kelios savaitės! Jau praėjo keli mėnesiai. Ir jie visai neprailgo. Sakyčiau, kad jie netgi puikūs. Aš kiekvieną dieną Hanese ir Patricijoje atrandu vis kažką naujo ir gero. Mes kartu veikiame daug įdomių dalykų. Galima sakyti, tapome neišskiriami draugai. Žinoma, kvailysčių krečiame ne ką mažiau nei kiti vaikai, tačiau svarbiausia, mums netrūksta juoko, linksmybių ir dėl to mes jaučiamės laimingi.

    Ne kartą pastebėjau, kad mama ir Vilis taip pat laimingi. Laimingi ne tik kartu, bet kiek laimės matau jų akyse, kai aš, Hanesas ir Patricija laiką leidžiame drauge ir svarbiausia, mūsų kartu leidžiamas laikas – vis draugiškesnis. Aš pakankamai didelė, kad suprasčiau, kaip svarbu būti tolerantiška ir draugiška su kitais, ypač su savo šeima. Taip, būtent taip ir norėjau pasakyti – mūsų didelė ir graži šeima. Mano šeima.

    Vieną dieną, aš norėjau padaryti ką nors labai gero. Ir padariau! Aš, Suzi, visų draugų mylima ir mėgstama, žinoma norėjau būti dar geresnė ir savo naujajai šeimai. Norėjau būti dar labiau super duper mergina, todėl nusprendžiau, kad reikia mažąją Patriciją išmokyti skaityti knygas, kurių turiu beveik kalną. Na, kiek mažesnį kalną nei Everestas, bet vis tiek kalną. Ir išmokiau! Patricija puiki ir gabi mokinė! Nepraėjo nei savaitė, o ji jau skaito dabar ne ką prasčiau nei aš. Ir tai buvo žiauriai geras dalykas. Nerealus jausmas mane aplankė, aš, žinoma buvau patenkinta savimi, savo pasiekimu, bet dar labiau ir nuoširdžiau didžiavausi Patricija. Man patinka skaityti, man patinka rašyti, ir dabar matau, kad tai patinka ir jai. Netikėtai mane aplankė jausmas, kad gal aš ją pamilau? Manau, taip, tikrai taip! Man ji ne tik pradėjo patikti, bet aš ją pamilau. Ji man kaip sesė. Man nesvarbu, kad ji netikra sesė. Netikra?? Nelabai tinkamas žodis. Juk ne tikra yra tai, ko negali matyti, ko negali paliesti, o ją juk galiu! Ir ji tikra! Galiu drąsiai sakyti, nuo šiol turiu sesę. Nuostabu!

    Kalbant apie Hanesą, tai jis nėra meilumo įsikūnijimas. Vieną akimirką galiu jį apkabinti ir pasakyti, koks jis nuostabus, linksmas ir net mielas. O kitą – galiu jį pritrėkšti! Jis gali būti toks įkyrus. Žodžiu nepakenčiamas. Bet, manau tai nieko nestebina - juk jis berniukas. O tokio amžiaus berniukai visi vienodi. Bent jau man taip atrodo. Tačiau, man su juo linksma.

    Vieną pavakarę, mama pasiūlė mus nuvežti į kino teatrą. Žinoma su šiuo pasiūlymu sutikome visi trys ir išsišiepę iki ausų buvome nuvežti į filmą. Filmas buvo puikus. Išėję iš kino salės laukėme mano mamos, kuri netrukus turėjo atvažiuoti mūsų pasiimti. Bet žinant, kad mano mama iš tų moterų, kurios vis užtrunka kokioje nors madingų rūbų parduotuvėje, nes ten turi pasimatuoti mažiausiai pusšimtį suknelių, o nusipirkti tik vieną, arba nei vienos, mes kantriai jos laukėme. Ir staiga, tiesiai man prieš nosį išdygo Fricis. Na taip ... tas pats mano bendraklasis, kuris mane nervina. Ir negana to, kad net žiūrėti į jį negaliu, jis uždeda man ant peties savo didelę lyg meškino ranką ir pasiūlo pavaišinti mane kola. Aš pačiu griežčiausiu, kokį tik sugebu nutaisyti, tonu atkertu tam įkyruoliui, kad aš neištroškusi. Tačiau tam dideliam meškinui su per mažomis ausimis tikriausiai prastai su klausa, nes jis su savo kvaila šypsenėle nė neketina man nusileisti ir dingti iš akių. Tačiau Hanesas šioje situacijoje man tampa didvyriu. Superherojumi. Jam užtenka pažvelgti Friciui tiesiai į akis, ir tas meškinas pavirsta peliuku. Taip, peliuku, kuris tik pamatęs, kad Hanesas nenusiteikęs juokauti, sprunka po pirma pasitaikiusia šluota. Aš išgelbėta! Hanesas stojo ginti manęs nuo to įkyruolio, kaip koks vyresnysis brolis. Brolis? Taip! Nuo šiandien jis mano vyresnysis brolis, kuris apgins mane nuo visų įkyruolių, kuris tikriausiai mane saugos nuo tokių kaip Fr

Knygos "Supermergaitė Suzi" atsiliepimai:


"Augu skaitydamas" draugai: