Knygos "Stebuklingas norų krėslas" recenzija:

  • Tai knyga apie stebuklingą norų krėslą ir jo nuotykius kartu su vaikais Mole ir Piteriu bei elfu Žvanguliu. Skraidydami norų krėslu, vaikai apsilanko daugybėje nepaprastų šalių, susipažįsta su fantastiškais jų gyventojais ir patiria daug linksmų, nutrūktgalviškų ir keistų nuotykių. Knygos apie stebuklingą norų krėslą („Stebuklingas norų krėslas“, „Nauji norų krėslo nuotykiai“, „Dar keli pasakojimai apie norų krėslą“ – šiame leidinyje jos publikuojamos kartu) – anglų vaikų rašytojai Enidai Blaiton pelnė pasaulinę šlovę, jos išverstos daugiau kaip į 40 kalbų ir jau daug metų džiugina viso pasaulio vaikus ir suaugusiuosius.

    Austėja konkursui „Parašyk mėgstamos knygos tęsinį” pasirinko būtent šią knygą. Štai jos pasakojimas.

    Drugelių miškas

    Mokslo metai jau baigėsi, atėjo vasara. Žvangulis, pasislėpęs po krūmu, laukė Molės ir Piterio. Šiandieną po pietų jie turėjo grįžti. Kaip gera, jie vėl galės kartu žaisti ir norų krėslu skristi patirti nuotykių. Staiga Žvangulis pastebėjo atbėgančią besišypsančią Molę. Ji buvo tokia pasikeitusi, jau nepanaši į mažą mergaitę. Jai iš paskos bėgo Piteris.

    - Sveikas, Žvanguli! - pasisveikino jie ir stipriai apkabino elfą.

    - Kaip smagu, kad grįžote, norų krėslui dar nebuvo užaugę sparnai, bet jis jūsų taip pat labai pasiilgo.

    Žvangulis ištraukė iš po krūmo krėslą, jis buvo toks gražus! Matyti, kad Žvangulio mama pasistengė jį šveisdama. Suskambo varpelis.

    - Mums laikas vakarieniauti, susitiksime rytoj po pusryčių, Žvanguli, -pasakė Piteris ir nudūmė į namus.

    Molė pakštelėjo elfui į skruostą ir nubėgo. Žvangulis nutempė krėslą į žaidimų kambarį ir netrukus nuėjo miegoti. Molė ir Piteris saldžiai miegojo, kai kažkas pradėjo belsti į jų kambario langą. Molė pramerkė akis. Jau buvo rytas, o kitoje lango pusėje sunerimęs stovėjo Žvangulis ir beldė. Molė nubėgo atidaryti lango.

    - Norų krėslui išaugo sparnai, paskubėkite, jis nekantrauja!- rėkė Žvangulis.

    Išgirdęs neramius balsus, nubudo ir Piteris.

    - Greičiau bėgam, Piteri,- pasakė Molė.

    Piteris šoko iš lovos ir visi nuskubėjo į žaidimų kambarį. Norų krėslas nekantraudamas plevėsavo savo dideliais gražiais sparnais. Molė ir Piteris įšoko į Krėslą, o Žvangulis, kaip visada, atsisėdo ant atlošo. Krėslas jau norėjo kilti, tik staiga susvyravo ir vėl atsidūrė ant žemės. Vaikai per mokslo metus gerokai paaugo ir pasunkėjo, tad norų krėslui buvo nelengva juos skraidinti.

    - Krėsle, pasistenk,- paragino Piteris.

    Norų krėslas dar minutę padelsė ir pakilo į orą.Vaikai ėmė be galo džiūgauti.

    - Kur skrisime šįkart? - pasiteiravo Žvangulis.

    - Tegul krėslas mus neša, kur pats nori,- pasiūlė Molė.

    Krėslas skrido pro aukštas kalvas, jūras, kol galiausiai ėmė lėtai leistis.

    - Mes skrendame į drugelių mišką! - sušuko Žvangulis.

    Ak, kaip iš viršaus gražiai atrodė Drugelių miškas...Vaikai žiūrėjo išpūtę akis. Apačioje visomis vaivorykštės spalvomis mirgėjo žydinti pieva. Šalia, miškelyje, skraidė begalė drugelių. Kiekvienas buvo vis kitoks. Pagaliau nusiplūkęs krėslas atsidūrė ant žemės.

    - Paslėpkime krėslą atokioje vietoje po krūmu. Girdėjau, kad čia yra ne vien gerųjų drugelių,- pasakė Žvangulis.

    Vaikai nustūmė krėslą po dideliu krūmu ir nuėjo apsižvalgyti. Jie ėjo keliuku, o šalia buvo mažyčiai spalvoti namelyčiai. Nameliai buvo padaryti iš gėlių žiedų ir pakerėjo savo grožiu bei aromatu. Iš kai kurių namelių pažiūrėti į vaikus išeidavo Drugeliai.

    - Sveiki! Smagu matyti, kad aplankėte mūsų mišką,- maloniai pasiveikino Drugelių miško seniūnas.

    - Laba diena,- pasisveikino Molė. - Mus čia atskraidino Norų Krėslas, mes jį paslėpėme miške po krūmu.

    - Na, tikiuosi jo niekas nepagrobs. Neseniai čia apsigyveno būrelis Blogųjų Drugių. Linkiu sėkmės, eikite ir grožėkitės mūsų mišku, - atsakė seniūnas ir nukulniavo paruošti vaikams vaišių.

    Staiga, kažkas pradėjo baisiai ūžti.Vaikai tolumoje pamatė artėjantį juodą debesį.Visą mišką apgaubė tamsa.Girdėjosi sparnų plazdenimas ir šiurenimas. Po valandėlės debesis nuslinko ir vaikai pamatė, kad keli drugelių namai nuversti. Žvangulis suprato, kas tai padarė.

    - Tai Blogųjų Drugių darbas! Taip daryti negalima, reikia juos pamokyti,-įniršęs sušuko Žvangulis.

    Vaikai nubėgo prie norų krėslo ir įšoko į jį, pasiruošę skristi.

    - Pas Bloguosius Drugius, - pasakė Piteris.

    Norų krėslas pakilo ir nuskrido pas blogiukų vadą. Paslėpe krėslą vaikai nuėjo į pilį.

    - Tuoj pat atsiprašykite miško drugelių ir atstatykite jų namus, - drąsiai pasakė Žvangulis. Drugiai bandė sprukti, tačiau norų krėslas atskubėjo į pagalbą. Bandančius pabėgti jis nubloškė ant žemės. Tie bijojo net atsikelti, pamatę tokį įsiutusį krėslą.

    - Skriskite paskui,- paliepė Žvanguli

Knygos "Stebuklingas norų krėslas" atsiliepimai:


"Augu skaitydamas" draugai: