Knygos "Stebuklingosios Nilso kelionės" recenzija:

  • Knygos herojus – mažas išdykęs berniukas, kuris paverčiamas nykštuku.

    Ant laukinės žąsie Akos nugaros jis keliauja per visą šalį, patirdamas daug džiaugsmų ir nelaimių, o svarbiausia, pažindamas pasaulį ir žmonių, ir gyvūnų akimis. Taip Nilsas įgyja daug išminties.

    Knygos autorė apdovanota Nobelio premija.

    Apie šią knygą parašė konkurso „Pratęsk knygos pasakojimą arba sugalvok naują pabaigą“ laimėtoja Aušrinė:

    Kaip Nilsas skrido per Lietuvą

    Vieną vėsoką rugsėjo popietę pas mane užsuko mano geras bičiulis Nilsas iš Švedijos (tas pats, apie kurį savo knygoje pasakojo rašytoja Selma Lagerliof). Tuo metu aš ruošiau pamokas, bet su malonumu priėmiau jį ir pasiūliau išgerti karštos kakavos. Nilsas man pasirodė keistokas - labai uždusęs ir suprakaitavęs.

    - Kas atsitiko? Gal dangus giūva?

    - Ne, viskas gerai, tik noriu tau kai ką pasakyti, - greitai, lyg kokius miltus, sumalė žodžius Nilsas.

    - Sakyk.

    - Išvirk man dar kakavos, ir pasakysiu, - trumpai drūtai išdrožė mano bičiulis.

    Išviriau jam kakavos ir atsisėdau šalia jo.

    - Nagi nagi, sakyk, - su nekantrumu laukiau, kada Nilsas pradės pasakoti.

    Jis atsisuko ir išsišiepė iki pat ausų.

    - Prieš kurį laiką aš beveik nepažinojau Lietuvos, o dabar žinau ją kaip nuluptą!

    - Tik nesakyk, kad lupai Lietuvą, - šyptelėjau Nilsui.

    - Gerai, gerai, papasakosiu, kas nuostabaus prieš kelias dienas man nutiko. Ogi išėjau į kiemą ir girdžiu, kaip mano žąsinas Martynas tariasi su laukinėmis žąsimis ir ruošiasi išskristi į Didžiuosius kalnus. Aš ėmiau atkalbinėti, kad neskristų, bet jis manęs neklausė. Ir tada, pamanyk tik, Martynas čiupo mane už pakarpos, užsidėjo ant kupros ir netrukus mes atsidūrėme virš debesų. Staiga man kilo mintis pasiūlyti Martynui skristi į ... Lietuvą. Jis sutiko. Pasiūlymas patiko ir kitoms laukinėms žąsims. Ir štai po keleto dienų pasiekėme Lietuvą. Tik perskridus Lietuvos sieną, iš karto prieš mus atsivėrė gražiausi vaizdai! Skridom pro Trakus. Ak, kokia didelė ir graži Trakų pilis! O koks nuostabus Galvės ežeras! Netrukus pasiekėme Vilnių. Ten ant kalno mačiau stūksančią Gedimino pilį ir ant jos iškeltą trispalvę vėliavą. Praskridome pro katedrą, Seimo rūmus. Nusileidome Prezidentūroje ir pasikalbėjome su prezidente Dalia Grybauskaite. Ach, koks malonus žmogus! Paskui pasukome link Anykščių. Kiek čia ežerų ežerėlių - nė nesuskaičiuosi. Aplankėme Antano Baranausko klėtelę, Jono Biliūno kapą, Puntuko akmenį. Man labai patiko Arklio muziejuje kepti lietuvišką duonelę. Ji taip gardžiai kvepia! O jau skanumas! Užkandę duonelės, patraukėme prie Baltijos jūros. Ten matėme didelį laivų uostą, o vėliau ir nuostabią Kuršių Neriją. Galiausiai atskridau į Panevėžį, kuriame pamačiau, jog stūkso net keli malūnai. Labai patiko Senvagė. Martynas pasiliko Senvagėje paplaukioti, o aš atskubėjau aplankyti tavęs.

    Nilsas nutilo. Mudu kaip tikri bičiuliai apsikabinome ir dar ilgai tylėjome. Paskui Nilsas ištarė:

    - Tu turi kuo didžiuotis. Gyveni gražioje šalyje, kurios vardas LIETUVA.

Knygos "Stebuklingosios Nilso kelionės" atsiliepimai:


"Augu skaitydamas" draugai: